Gauruotoji soja

Glycine max

Gauruotoji soja (Glycine max)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Pupiečiai ( Fabales)
Šeima:	Pupiniai ( Fabaceae)
Pošeimis:	Faboideae ( Faboideae)
Gentis:	Soja ( Glycine)
Rūšis:	Gauruotoji soja ( Glycine max)

Sojos auginimas

Gauruotoji soja (Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis. Augalai vienmečiai, 90–120 cm aukščio, žydi 6–8 savaitę nuo sudygimo, o praėjus 10–14 dienų po žiedų pasirodymo susiformuoja ankštys (plokščios, 2,5–6 cm ilgio, turinčios trumpą kotelį). Ankštyje būna 1–4 apvalios sėklos (pupelės), vertinamos dėl savo maistinių savybių.^[1]

Sojos naudojamos maistui, pašarui, iš jų išgaunamos medžiagos pritaikomos įvairiose pramonės šakose. Manoma, kad sojos pupelės anksčiausiai pradėtos naudoti Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), kur rašytiniai šaltiniai jas mini jau I a.^[2] Sojos pupelių naudojimas Vakarų šalyse ir pasauliniu mastu išplito XX a., įvertinus sojų našumą bei atradus įvairesnių pritaikymo galimybių.^[3]

Maistinės savybės

Sojų sėklose yra aminorūgščių, apie 31-60 % baltymų, fermentų, fosforo druskų, daug kalio, 14-24 % riebalų, vitaminų A, B, D.

Daiguose – vitamino C.

Naudojimas

Maistui

Maistui daugiausiai naudojamos sunokusios sojos pupelės, tačiau gali būti valgomi ir sojų daigai bei nesunokusios pupelės.

Sunokusios pupelės valgomos virtos arba iš jų gaminami įvairūs produktai: fermentuojama sojų pasta, natto arba sojų padažas, sumalus vandenyje gaunamas sojų pienas bei jo pagrindu gaminama sojų varškė, sojų jogurtas, o išgryninus baltymus – sojų mėsa. Sojų miltai vartojami konditerijos pramonėje, naudojami kepiniuose. Rafinuotas sojų aliejus vartojamas kepimui, margarino gamybai. Iš nevalyto aliejaus išskiriamas lecitinas, kurio dedama į įvairius maisto produktus.

Svarbiausi sojų produktai yra šie:

Sojų pienas (kin. 豆漿, doujiang; jap. 豆乳, tōnyū) – skystas sojos gėrimas.
Sojų varškė (kin. 豆腐, doufu, jap. 豆腐, tōfu, kor. 두부, dubu) – sutrauktas sojų pienas, įgavęs želinį ar kietą pavidalą.
Juba (kin. 豆腐皮, doufupi, jap. 湯葉, yuba) – kaitinamo sojų pieno paviršiuje susidariusios plutelės.
Sojų jogurtas - fermentuotas sojų pieno valgis arba gėrimas.
Sojų pasta (kin. 豆醤, doujiang, jap. 味噌, miso) – su druska fermentuotos virtos smulkintos sojos, – vienas svarbiausių regiono prieskonių.
Sojų padažas (kin. 醤油, jiangyou, jap. 醤油, shōyu) – su druska fermentuotas padažas.
Natto - (kin. 納豆, nadou, jap. 納豆, nattō) – specifinį prieskonį ir konsistenciją turinčios fermentuotos sojos.
Tempe – fermentuotos sojų pupelės.
Sojos mėsa – iš sojos miltų gaminamas produktas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas.
Sojų sūris (kin. 腐乳, fǔrǔ) – specifinę konsistenciją turinti fermentuota sojų varškė.
Sojų išspaudos (kin. 雪花菜, xuěhuācaì, jap. 雪花菜, okara, kor. 비지, biji) – produktas, liekantis išspaudus sojų pieną. Gali būti naudojamas maistui arba kaip trąša, pašaras.
Edamame (jap. 枝豆, edamame, kin. 毛豆, madou) - neprinokę sojų pupelės ankštyse.

Gyvulininkystėje

Sojų išspaudos, šienas, šiaudai, pelai vartojami melžiamų galvijų, arklių, kiaulių pašarui. Tinkama ir žaliajam pašarui.

Pramonėje

Sojos riebalai turi platų pritaikymą maisto, muilo, lako ir dažų pramonėje. Iš sojų išspaudų gaminamos kai kurios plastmasės, specialūs medžio klijai.