Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Lenkaičių ąžuolas, taip pat Medingėnų ąžuolas – istorinis ąžuolas, augęs Rietavo savivaldybėje netoli Medingėnų (2,6 km į rytus), Lenkaičių kaime, prie Gedikos upelio suformuotos daubos. Šis medis kamieno apimtimi, aukščiu ir visu savo tūriu buvo prilyginamas Stelmužės ąžuolui, kai kuriais parametrais ir viršijęs garsųjį gamtos paminklą. Praėjus pusei amžiaus po 1967 m. griūties per stichinę vėtrą, virtuolis ąžuolas išliko galutinai nesuiręs, išlaikęs liemens formą, traukiantis lankytojų dėmesį šalia jaunesnių Lenkaičių ąžuolų – gamtos paveldo objektų. Į rytus nuo Medingėnų, tarp Lenkaičių ir Akmenskinės kaimų, iki Gedikos upelio pietuose išlikę daug ąžuolų. Apie 400 m į šiaurę nuo Gojaus miško išaiškinti vėlyvojo geležies amžiaus kapinynas ir senovės gyvenvietė. Gojaus vardas – tai nuoroda į senovės žemaičių šventą mišką, kuris nuo XV a. pirmos pusės galėjo būti ne vieną kartą iškirstas. Per šimtmečius jis neteko pietinės dalies, kur įsikūrė Lenkaičių dvaro sodyba, be to, vakaruose buvo atkirstas nuo likusio miško masyvo. Lenkaičių ąžuolas augo Gojaus pietiniame pakraštyje, kairiajame Gedikos upelio krante, į šiaurę nuo Lenkaičių dvarvietės. Ąžuolo būta labai seno, jis galbūt turėjo apie 1000 metų. Medis buvo apie 9 m apimties, išpuvusiu vidumi, į kurį galėjo sueiti 15 suaugusių vyrų. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ąžuolą kažkas buvo padegęs, jis apie mėnesį degė. Nurodoma, kad apie jį žinoma daug padavimų, bet jie neskelbiami. |
liepos 15 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Kerngormo nacionalinis parkas (škot. gėl. Pàirc Nàiseanta a' Mhonaidh Ruaidh, angl. Cairngorms National Park) – nacionalinis parkas, esantis šiaurės rytų Škotijoje, įkurtas 2003 m. Tai buvo antrasis iš dviejų Škotijos parlamento įsteigtų nacionalinių parkų po Loch Lomondo ir Trosachso nacionalinio parko, įsteigto 2002 m. Didžiausią parko plotą užima Kerngormo kalnų grandinė ir aplinkinės kalvos. Kerngormo nacionalinis parkas yra didžiausias nacionalinis Jungtinės Karalystės parkas. 2010 m. jis buvo išplėstas į Perto ir Kinroso sritį. 4 528 km² ploto nacionaliniame parke gyvena apie 18 000 žmonių. Didžiausios parko gyvenvietės yra Avimoras, Balateris, Breimaras ir Grantaunas prie Spėjaus. Turizmas sudaro apie 80 % šių gyvenviečių ekonomikos. 2019 m. duomenimis parkas sulaukė virš 2 mln. turistų. Dauguma lankytojų yra škotai, tuo tarpu 25 % lankytojų yra atvykę iš likusios Jungtinės Karalystės, o 21 % – iš kitų šalių. Nors parkas yra pavadintas Kerngormo kalnų grandinės vardu, o ji pati yra parko viduryje, ji sudaro tik dalį parko ploto. Parke taip pat yra ir kitos kalvų grandinės – Anguso Glensai ir Monalijo kalnai, bei žemumos – Stratspėjus ir aukštutinis Disaidas. Šios savaitės iniciatyva yra Nacionaliniai parkai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||














